pradi
 

















 
 
 
 
 Popieius PRANCIKUS. inia Pasaulins taikos dienos (2018 m. sausio 1 d.) proga Migrantai ir pabgliai: vyrai ir moterys, iekantys taikos
 
 


Popieius PRANCIKUS

inia Pasaulins taikos dienos (2018 m. sausio 1 d.) proga

Migrantai ir pabgliai: vyrai ir moterys, iekantys taikos

1. Taikos linkjimas

Taika visiems ems monms ir visoms tautoms! Taika, kuri angelai skelbia piemenims Viepaties Gimimo nakt (1), yra vis moni ir vis taut gilus trokimas, ypa labiausiai keniani dl jos trkumo. Jie yra mano mintyse ir maldose, o tarp j noriu dar kart priminti apie per 200 mln. pasaulyje esani migrant, i j 22, 5 mln. sudaro pabgliai. Pastarieji, kaip sak mano mylimas pirmtakas Benediktas XVI, yra vyrai ir moterys, vaikai, jaunuoliai ir seneliai, iekantys vietos, kur galt taikiai gyventi (2). Iekodami tos vietos, daugelis rizikuoja savo gyvybe kelionje, daugeliu atvej ilgoje ir pavojingoje, turi pakelti sunkumus ir kentjimus, veikti spygliuotas tvoras bei sienas, pastatytas siekiant juos sulaikyti nuo tikslo.

Gailestingumo dvasia apkabiname visus, kurie bga nuo karo ir bado arba yra priversti apleisti savo em dl diskriminacijos, persekiojim, skurdo ar aplinkos nuniokojim.

Suvokiame, kad nepakanka vien atverti irdis kit kanioms. Dar reiks daug nuveikti, kol ms broliai ir seserys gals vl taikingai gyventi saugiuose namuose. Kito primimas reikalauja konkretaus angaavimosi, pagalbos ir palankumo, budraus ir supratingo dmesio; taip pat reikia atsakingai suvaldyti sudtingas situacijas, kurios kartais siejasi su kitomis jau egzistuojaniomis gausiomis problemomis, taip pat visuomet ribotais itekliais. Valdantieji, laikydamiesi apdairumo dorybs, imdamiesi praktinio veikimo moks priimti, vystyti, saugoti bei integruoti ir, jei tai atitinka teisingai suprantam bendrj gr, pads j siekiui integruotis nauj visuomen (3). Valdantiesiems tenka konkreti atsakomyb savo ali visuomense, kurioms jie privalo garantuoti teisingas teises ir darni pltr; jie negali elgtis kaip neprotingi statybininkai, kurie blogai apskaiiavo ilaidas ir nepajgia ubaigti statyti pradto bokto (4).

2. Kodl tiek daug pabgli ir migrant?

ventasis Jonas Paulius II, pasitikdamas Didj 2000 met jubiliej sukakt nuo to meto, kai angelai paskelb taik Betliejuje, atkreip dmes, jog pabgli gausjimas yra padarinys daugybs kar ir konflikt, genocid ir etnini valym (5), paenklinusi XX ami. Naujame imtmetyje dar nevyko esminio pokyio: ginkluoti konfliktai ir kitos organizuoto smurto formos ir toliau nulemia moni judjim valstybi viduje ir u j sien.

mons migruoja taip pat dl kit prieasi, o pirmutin i j yra geresnio gyvenimo trokimas, kur danai lydi mginimas atsikratyti beviltikumo dl nieko gero neadanios ateities (6). Ivaiuojama norint susijungti su savo eima, rasti darbo arba isilavinimo galimyb: kas neturi t teisi, negyvena ramybje. Be to, kaip pabriau enciklikoje Laudato si, tragikai gausja migrant, bgani nuo vargo, kur dar labiau didina nuniokota aplinka (7).

Dauguma migruoja reguliariais susisiekimo keliais, taiau kai kurie renkasi kitok keliavim i nusivylimo, kadangi j tvyn negarantuoja saugumo nei galimybi, o legals keliai atrodo neprieinami, ublokuoti arba pernelyg ilgi.

Daugelyje ali, kurias siekia patekti migrantai, iplito retorika perdtai akcentuojant grsm nacionaliniam saugumui arba naujj atvykli primimo katus ir sykiu nekreipiant dmesio mogikj orum, kur dera atpainti visuose monse, nes jie yra Dievo sns ir dukros. Tie, kurie atrina baim dl migrant, galbt turi politini tiksl ir, uuot ugd taik, sja smurt, rasin diskriminacij ir ksenofobij, o tai kelia didel susirpinim visiems, kuriems rpi kiekvieno mogaus apsauga (8).

Visi tarptautins bendruomens turimi duomenys rodo, kad migracija pasauliniu mastu ir toliau enklins ms ateit. Kai kurie mons ia velgia grsm. Taiau a raginu jus pavelgti tai su pasitikjimu, kaip ans kurti taiki ateit.

3. Kontempliatyvus vilgsnis

Tikjimo imintis vilgsn sustiprina ir padeda suvokti, jog migrantai ir juos priimanios tautos priklauso vienai eimai ir visi turi t pai teis naudotis ems grybmis, skirtomis, anot Banyios socialinio mokymo, visiems. Tai solidarumo ir dalijimosi pagrindas (9). ie odiai mums primena naujosios Jeruzals vaizd. Pranao Izaijo knyga (60 sk.), taip pat Apreikimo knyga (21 sk.) aprao j kaip miest, kurio vartai visuomet atviri, kad galt engti vis taut mons; jie avisi miestu ir pripildo j turt. Taika yra jas vedantis valdovas, o teisingumas jame gyvenanij sambvio principas.

kontempliatyv vilgsn turime nukreipti ir ms gyvenam miest, reikia velgti tikjimo vilgsniu, atrandaniu Diev, kuris gyvena jo namuose, gatvse, aiktse, <...> skatindamas solidarum, brolyb, grio, tiesos, teisingumo trokim (10), kitaip tariant, gyvendindamas taikos paad.

Kai velgiame migrantus ir pabglius, toks vilgsnis pads velgti, jog jie atvyksta ne tuiomis rankomis: jie turi drsos, gebjim, energijos ir sieki, be to, savo kilms ali kultr turtus, kuriais daro turtingesn juos priimani ali gyvenim. Tas vilgsnis taip pat velgs daugybs moni, eim ir bendruomeni krybingum, itverm ir atsidavim jie visose pasaulio vietose atveria duris ir irdis migrantams bei pabgliams, taip pat ten, kur itekliai nra labai dideli.

Tas kontempliatyvus vilgsnis gals paveikti atsaking u vieuosius reikalus asmen sprendimus, kad migrant primimo politika maksimaliai vadovautsi teisingai suvokiamu bendruoju griu (11), taigi atsivelgiant vis monijos eimos nari ir kiekvieno atskirai gr.

Kas vadovaujasi iuo vilgsniu, gebs atpainti jau pasirodanius taikos daigus ir rpinsis j augimu. itaip taikos ugdymo vietas bus perkeisti ms miestai, kurie danai padalyti ir poliarizuoti dl konflikt, susijusi su migrant ir pabgli buvimu.

4. Keturi kertiniai veiklos pamatai

Siekiant suteikti galimyb prieglobsio praytojams, pabgliams, migrantams ir prekybos monmis aukoms rasti j iekom taik, reikia strategijos, kuri apimt ketveriop veikl: primim, apsaug, ugdym ir integravim (12).

Primimas atkreipia dmes btinyb iplsti legalaus vaiavimo galimybes, kad pabgliai ir migrantai nebt siuniami vietas, kuriose j laukia persekiojimai ir prievarta. Taip pat reikia subalansuotai rpintis nacionaliniu saugumu ir pamatinmis mogaus teismis. ventasis Ratas mums primena: Nepamirkite svetingumo, nes per j kai kurie, patys to neinodami, buvo prim vienagn angelus (13).

Apsauga primena pareig pripainti ir garantuoti nepaeidiamo orumo apsaug tiems asmenims, kurie bga dl realios grsms, iekodami prieglaudos ir saugumo, taip pat ukirsti keli j inaudojimui. ia ypa mstau apie moteris ir vaikus, esanius situacijose, kai jie labiausiai istatomi grsmms ir piktnaudiavimui, vedaniam net iki vergysts. Dievas nieko nediskriminuoja: Viepats saugo ateivius, padeda nalaiiui ir nalei (14).

Ugdymas susijs su parama migrant ir pabgli integraliam mogikajam vystymuisi. Tarp daugelio priemoni, galini padti vykdyti i uduot, noriau pabrti, kaip svarbu vaikams ir jauniems monms garantuoti prieig prie vis lavinimosi lygmen. Taip jie ne tik gals ugdyti ir vaisingai pltoti savo gabumus, bet ir geriau gebs sutikti kitus, puoseldami dialogo dvasi, o ne usisklendim ir konfrontacij. Biblija moko, kad Dievas yra mylintis ateiv, parpinantis jiems maist ir drabu; toliau raginama: Mylsite tad ir js ateiv, nes js patys buvote ateiviai Egipto emje (15).

Integruoti reikia suteikti pabgliams ir migrantams galimyb visapusikai dalyvauti juos priimanios visuomens gyvenime, pagal tarpusavio praturtinimo ir vaisingo bendradarbiavimo dinamik, skatinant integrali moni pltr vietinse bendruomense. Kaip rao ventasis Paulius: Js jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet ventj bendrapilieiai ir Dievo namikiai (16).

Pasilymas dl dviej Tarptautini susitarim

I visos irdies troktu, kad ta dvasia lydt proces, kuriuo per 2018 metus Jungtin Taut organizacijoje bt suformuluoti ir patvirtinti du pasauliniai susitarimai: vienas dl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos, o kitas dl pabgli. ie pasauliniu lygmeniu priimti susitarimai nustatys politini program ir praktins veiklos gaires. Todl svarbu, kad jie bt kvpti atjautos, toliaregikumo ir ryto, siekiant inaudoti kiekvien prog taikos ugdymo paangai. Tik tokiu bdu manoma, kad btinas tarptautins politikos realizmas nekapituliuot prie cinizm ir abejingumo globalizacij.

Dialogas ir koordinavimas i tikrj yra btinyb ir tarptautinei bendruomenei bdinga pareiga. Neapsiribojant nacionalini valstybi sienomis tampa manoma pasiekti, kad maiau pasiturinios alys galt priimti didesn pabgli kiek ir priimt juos geriau, jei tarptautinis bendradarbiavimas laiduos jiems btinus iteklius.

Tarnavimo integraliai mogaus paangai dikasterijos Migrant ir pabgli sekcija pasil 20 veiklos punkt (17), kaip gyvendinti mint ketveriop veikim politikoje, taip pat krikioni bendruomeni veikloje bei nuostatose. iais ir kitais pasilymais siekiama parodyti Katalik Banyios dmes procesui, vedaniam mint Jungtini Taut organizacijos pasaulini susitarim primim. Tas dmesys patvirtina bendresn sielovadin rpinimsi, atsiradus drauge su Banyia ir iki i dien besireikiant jos vairiuose darbuose.

Ms bendriesiems namams

Mus kvepia v. Jono Pauliaus II odiai: Jei daugelis dalijasi svajone apie taiking pasaul, jei vertinamas migrant ir pabgli indlis, tuomet monija gali vis labiau tapti vis eima, o ms pasaulis tikrais bendraisiais namais (18). Daugelis istorijoje tikjo ia svajone ir daugelis paliudijo, jog tai nra negyvendinama utopija.

Prie j reikt priskaityti ventj Prancik Ksaver Cabrini, kurios 100-osios gimimo dangui metins sukanka 2017 m. iandien, lapkriio 13 d., daugelis banytini bendruomeni venia jos minjim. Ta maa ir didi moteris, paventusi savo gyvenim tarnystei migrantams, vliau tapusi j dangikja globja, mus pamok, kaip galime priimti, saugoti, ugdyti ir integruoti tuos ms brolius ir seseris. Tegul jos utarimu Viepats leidia mums visiems patirti, jog teisumo vaisius sjamas taikoje tiems, kurie nea taik (19).

I Vatikano 2017 m. lapkriio 13 d.
ventosios migrant globjos Prancikos Ksaveros Cabrini minjimas

(1) Lk 2, 14.
(2) Viepaties angelo malda 2012 01 15.
(3) Jonas XXIII. Enciklika Pacem in terris, 57. 8.
(4) Plg. Lk 14, 2830.
(5) Jonas Paulius II. inia Pasaulins taikos dienos (2000 m.) proga, 3.
(6) Benediktas XVI. inia Pasaulins migrant ir pabgli dienos (2013 m.) proga.
(7) Enciklika Laudato si, 25.
(8) Plg. Kalba nacionaliniams migrant pastoracijos vadovams, dalyvavusiems Europos vyskup konferencij tarybos (CCEE) konferencijoje (2017 09 22).
(9) Benediktas XVI. inia Pasaulins migrant ir pabgli dienos (2011 m.) proga.
(10) Apatalikasis laikas Evangelii gaudium, 71.
(11) Jonas XXIII. Enciklika Pacem in terris, 57.
(12) Plg. inia Pasaulins migrant ir pabgli dienos (2018 m.) proga (2017 08 15), 15.
(13) yd 13, 2.
(14) Ps 146, 9.
(15) st 10, 1819.
(16) Ef 2, 19.
(17) 20 pastoracins veiklos punkt ir 20 veiklos punkt dl pasaulini susitarim (2017); r. taip pat JTO dokument A/72/528.
(18) Jonas Paulius II. inia Pasaulins taikos dienos (2004 m.) proga, 6.
(19) Jok 3, 18.

---------------------

Vert Banyios inios, 2017 m. Nr. 12.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi